Pradėkite nuo rezultato, o ne nuo laiko, kurį reikia užpildyti
Prieš kreipdamiesi į bet kurią Lietuvos įmonę, vienu sakiniu užrašykite, ką praktikos pabaigoje gebėsite sukurti: tvarkingai sudarytą stebėsenos bylą, komandai pristatytą tyrimą, tinkamai užbaigtą detalę ar naudojamą rodiklių lentelę. Šis sakinys taps visų jūsų veiksmų gija.
Jis padeda ir priimančiai organizacijai. Vadovas, perskaitęs „noriu pažinti įmonę“, nežino, ką pasiūlyti; o perskaitęs „per dvylika savaičių noriu parengti klientų užklausų apžvalgą“, gali įvertinti krūvį ir paskirti vadovą. Susiekite šį rezultatą su savo studijų kompetencijomis, neapsiimdami daugiau, nei leidžia jūsų lygis.
Jei dvejojate, pradėkite nuo mažo ir patikrinamo tikslo. Geriau įvykdyti kuklų, bet aiškiai apibrėžtą uždavinį, nei pažadėti didelį projektą, kurio komanda negalės pasitikrinti. Rezultatą verta aprašyti taip, kad jį suprastų ir žmogus, nepažįstantis jūsų studijų programos.
Dvi praktikos formos: profesinė ir savanoriška
Lietuvos universitetuose paprastai skiriamos dvi situacijos. Profesinė praktika yra studijų programos dalis: ji vyksta pagal tikslų planą, ją prižiūri dėstytojas ar mentorius, o paskui ji įvertinama ir įskaitoma į diplomą. Savanoriška praktika su programa nesusijusi: ji neprivaloma, o trukmė ir formalumai, priklausomai nuo pasirinktos įmonės, būna lankstesni.
Prancūzijos studentui šis skirtumas svarbus. Pirmuoju atveju sąlygas diktuoja jūsų mokykla: ji nustato datas, sutarties formą ir ataskaitą. Antruoju atveju viskas daugiausia priklauso nuo susitarimo su darbdaviu, todėl draudimą, tikslų statusą ir veiklos pabaigos sąlygas turėsite patikrinti patys.
Pameistrystė ir kintamasis mokymas: ką galima rasti
Lietuvoje profesiniam mokymui siūlomas mokymasis įmonėje, vadinamas pameistryste. Ji grindžiama sutartimi tarp besimokančiojo, darbdavio ir mokymo įstaigos, o mokymosi centre praleistas laikas kaitaliojamas su darbu. Dažniausiai tai techninės, amatų ir paslaugų profesijos.
Užsienio studentams, įstojusiems į aukštojo mokslo programą, šis kelias retesnis. Jaunam prancūzui dažniausias sprendimas vis dar yra praktika pagal sutartį. Jei jus domina pameistrystė, pasiteiraukite Lietuvos profesinio mokymo centre ir savo mokymo įstaigoje, kad išsiaiškintumėte, kas jūsų atveju įmanoma.
Kur ieškoti: universitetai, darbdaviai, platformos
Technikos ir bendrojo profilio universitetai savo karjeros portaluose skelbia praktikos pasiūlymus. Kauno technologijos universiteto portale aprašytos abi praktikos formos, jis veikia kaip įėjimo taškas į partnerių įmones. Kitų universitetų karjeros centrai dirba panašiai.
Iš darbdavių pusės, Lietuvai skirta įdarbinimo svetainė sutelkia šalyje veikiančių bendrovių skelbimus; joje daugiausia pateikiamos įprastos darbo vietos, todėl atsirinkite atidžiai ir nedvejodami rašykite klausdami, ar galėtų priimti praktikantą. Galiausiai investicijų skatinimo agentūra pristato perspektyvius sektorius, pavyzdžiui, finansines technologijas, gyvybės mokslus ar pramonę, ir padeda rasti įmones, galinčias priimti užsieniečių.
- Universitetų karjeros portalai.
- Darbo svetainės, skirtos Lietuvai.
- Sektorių apžvalgos ir įmonių katalogai.
- Savarankiška paraiška skyriaus vadovui.
Naudinga sudaryti dešimties įmonių sąrašą ir prie kiekvienos užsirašyti, kas ją išskiria: sektorių, dydį, darbo kalbą, miestą. Tokia lentelė padeda parengti individualų laišką ir nepamiršti, kam jau rašėte bei kada ketinate priminti apie save.
Sutartis, vadovas ir tarpiniai pokalbiai
Kad ir kokį kelią pasirinktumėte, paprašykite trijų formalių akimirkų. Pirmasis pokalbis nustato užduotis, darbo valandas, priemones ir saugos taisykles. Tarpinis pokalbis leidžia pakoreguoti planą, jei krūvis per lengvas arba per sunkus. Baigiamasis pokalbis baigiasi rašytiniu įvertinimu ir, jei pageidaujate, pažyma, kurioje išvardytos atliktos užduotys.
Sutartyje turi būti nurodytas vadovas įmonėje ir akademinis kuratorius. Be jų praktika virsta stebėjimų virtine. Taip pat patikrinkite pradžios datą, trukmę, darbo vietą, galimą atlygį ir draudimo nuostatas.
Prašykite, kad pagrindiniai susitarimai atsidurtų vienoje sutartyje arba prie jos pridėtame priede, o ne išsibarstytų elektroniniuose laiškuose. Jei kas nors keičiasi vykstant praktikai, pavyzdžiui, užduotys ar grafikas, pakeitimą patvirtinkite raštu.
Atlygis, būstas ir kasdienis gyvenimas
Privaloma studijų praktika ne visada apmokama, o galimas atlygis priklauso nuo įmonės ir sutarties rūšies. Sumos ir įpareigojimai keičiasi: paprašykite sumos raštu ir palyginkite ją su pasirinkto miesto gyvenimo kaina, kuri gerokai skiriasi tarp Vilniaus, Kauno ir mažesnių miestų.
Būsto reikia ieškoti anksti, ypač Vilniuje, kur susitelkę įmonės ir studentai. Universitetų bendrabučiai, kai jie atviri praktikantams, yra ekonomiškas pasirinkimas. Galiausiai pasitikrinkite sveikatos draudimą: Europos Sąjungos piliečiai tam tikrose ribose gali naudotis Europos sveikatos draudimo kortele, tačiau papildomas draudimas yra apdairus pasirinkimas.
Sudarykite paprastą mėnesio biudžetą: nuoma, transportas, maistas, ryšys ir nenumatytos išlaidos. Tik tada galėsite objektyviai spręsti, ar siūlomas atlygis arba jo nebuvimas jums priimtinas. Prieš išvykdami taip pat pasidomėkite, kaip Lietuvoje deklaruojamas gyvenamasis adresas, jei ketinate likti ilgiau.
Darbo kalba ir įmonės kultūra
Anglų kalba plačiai vartojama eksportuojančiose įmonėse, bendrųjų paslaugų centruose ir Vilniaus technologijų bendrovėse. Mažoje vietos įmonėje ar valdžios įstaigoje darbo kalba dažnai tebėra lietuvių. Prieš sutikdami paklauskite, kaip vyksta susirinkimai, kokia kalba rašomi dokumentai ir ar bendrausite su klientais.
Lietuvos komandos vertina punktualumą, pasirengimą ir tiesų bendravimą. Pranešti apie vėlavimą, užduoti klausimą, kai nurodymas neaiškus, ir raštu apibendrinti priimtus sprendimus – paprasti dalykai, kurie greitai kuria pasitikėjimą.
Pavyzdys: gerai suplanuota dešimties savaičių praktika
Tarkime, vadybos studentė nori dešimties savaičių praktikos Kauno paslaugų įmonėje. Kaip laukiamą rezultatą ji pasiūlo trisdešimties klientų užklausų apžvalgą, suskirstytą pagal rūšis, su trimis tobulinimo rekomendacijomis. Vadovas tikslą patvirtina pirmąją savaitę.
Penktąją savaitę tarpinis pokalbis parodo, kad rūšiavimas užtrunka ilgiau, nei planuota, todėl tikslas sumažinamas iki dvidešimties užklausų. Pabaigoje ji komandai pristato rezultatus ir gauna įvertinimą. Šis scenarijus hipotetinis, tačiau jis rodo metodą: aiškus rezultatas, datomi etapai ir sąžiningas koregavimas.
Dažnos klaidos ir kelių palyginimas
Dažniausios klaidos – išvykti be sutarties, manyti, kad įprastas darbo skelbimas prilygsta praktikos pasiūlymui, nepasitikrinti kasdienės kalbos ir pasitenkinti neoficialiu kontaktu. Žodinis susitarimas neapsaugo nei jūsų mokyklos, nei jūsų, jei iškiltų sunkumų.
Galiausiai palyginkite kelius: profesinė praktika suteikia tvirtą pagrindą ir akademinį pripažinimą; savanoriška praktika duoda daugiau laisvės, bet mažiau apsaugos; mokymasis įmonėje pameistrystės forma suteikia ilgą patirtį, tačiau reikalauja jau aiškaus profesinio tikslo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo Lietuvoje skiriasi profesinė ir savanoriška praktika?
Profesinė praktika yra studijų programos dalis: ji vykdoma pagal planą, ją prižiūri dėstytojas ar mentorius, o pabaigoje įvertinama. Savanoriška praktika neprivaloma ir su programa nesusijusi, todėl trukmė bei forma lankstesnės. Abiem atvejais prašykite rašytinio susitarimo. Pokalbyje paklauskite, kas jus konkrečiai prižiūrės, kaip dažnai susitiksite ir kaip bus vertinamas rezultatas.
Ar norint tapti praktikantu būtina mokėti lietuvių kalbą?
Nebūtinai. Eksportuojančiose bendrovėse ir technologijų įmonėse anglų kalba vartojama dažnai. Mažoje vietos įmonėje ar viešojoje įstaigoje lietuvių kalbos gali prireikti. Pokalbio metu paklauskite apie tai ir prieš sutikdami išsiaiškinkite, kokia kalba vyksta susirinkimai ir rašomi dokumentai.
Ar Lietuvoje už praktiką mokama?
Tai priklauso nuo įmonės ir praktikos rūšies. Privaloma studijų praktika gali būti neapmokama, o pagal specialią sutartį gali būti numatytas atlygis. Sumą nustato teisės aktai ir sutartis, be to, ji keičiasi: paprašykite ją nurodyti raštu ir palyginkite su gyvenimo išlaidomis. Skaičiuodami biudžetą atsižvelkite į būsto, kelionių ir kasdienių išlaidų skirtumus tarp miestų.
Ar Prancūzijos pilietis praktikai Lietuvoje privalo turėti vizą?
Ne, Europos Sąjungos pilietis vizos neturi, tačiau ilgesnei viešnagei gali reikėti registracijos formalumų. Kitų šalių piliečiai prieš išvykdami turėtų pas Lietuvos institucijas pasitikslinti, ar jiems reikia vizos arba leidimo gyventi.
Ar pameistrystę Lietuvoje galima rinktis gyvenant Prancūzijoje?
Tai įmanoma, bet pasitaiko retai. Mokymasis lietuviškoje įmonėje, vadinamas pameistryste, pirmiausia skirtas šalies profesinio mokymo besimokantiesiems. Prancūzijos studentui paprasčiausias kelias lieka praktika pagal sutartį su mokymo įstaiga; prieš apsispręsdami pasikonsultuokite su savo mokykla.
Kaip rasti vadovą ir tikslią praktikos temą?
Pirmiausia pasirinkite konkretų skyrių, tada parašykite jo vadovui ir nurodykite siekiamą rezultatą bei datas. Trumpas laiškas anglų arba lietuvių kalba, kuriame paaiškinate, ką mokate ir ko norite išmokti, sulaukia daugiau atsakymų nei bendro pobūdžio paraiška, nes vadovas iškart mato, kaip galėtumėte jam padėti.